Užsienyje
Prasmingos veiklos paieškos
Rasa Kasniūnienė
Nors ateitininkai Lietuvoje ir užsienyje yra tos pačios organizacijos nariai, bet, kad būtų patogiau koordinuoti veiklą, Amerikoje renkama Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba (ŠAAT). Šiais metais vykusiuose rinkimuose išrinkta nauja ŠAAT, o kartu išrinkta ir Šiaurės Amerikos ateitininkų valdyba (ŠAAV). Apie struktūros pokyčius, veiklos pasidalijimą kalbiname ŠAAV pirmininkę Rasą Kasniūnienę.
Priminkite „Ateities“ skaitytojams, kas sudaro dabartinę Šiaurės Amerikos ateitininkų valdybą.
Valdybos dvasios vadas kun. Kęstutis Trimakas, pirmininkė Rasa Narutytė-Kasniūnienė, vicepirmininkas Vytas Maciūnas, sekretorė Alma Jankienė, iždininkas Marius Polikaitis, nariai Pranas Pranckevičius, Audrius Rušėnas.
Iki šiol Amerikos ateitininkų veiklą koordinavo tik ŠAAT, o šiemet išrinkta ir ŠAAV. Kodėl?
Ne tik 2009 m. balandžio mėn. patvirtintuose įstatuose, bet ir ankstesnėse jų redakcijose buvo numatyta ir ŠAAT, ir ŠAAV. Negaliu kalbėti už ankstesnes tarybas, turbūt tik tarybai vykdyti abiejų funkcijas buvo nuspręsta tarpusavyje. Per prėjusią tarybos kadenciją nutarėme, kad reikia vykdyti įstatų reikalavimus ir atskirti tarybos bei valdybos darbus. Valdybos darbas – aktyvinti Šiaurės Amerikos ateitininkų veiklą, derinti sąjungų veiklą. Dabar pradedame pirmuosius žingsnius. Neseniai pasiskirstėme pareigomis, perėmėme darbus iš praėjusios kadencijos tarybos, susirinkome kartu su sąjungomis pakalbėti apie tolesnę veiklą.
Ar jau turite numatę konkrečias veiklos gaires, svarbiausius darbus ateinantiems metams?
Organizacijos veikloje išskyrėme tris sritis: nariai, veikla ir vadovavimas.
Su nariais reikia palaikyti ryšius, juos informuoti, jei norime, kad jie išliktų, būtų aktyvūs, jei norime pritraukti į organizaciją naujų žmonių. Prasmingai veiklai reikalinga programa, įdomi medžiaga. Programai įgyvendinti reikia susipratusių, sąmoningų vadovų. Taigi vienas iš darbų, kuriam teikiame pirmenybę, – tinkamai parengti vadovus. Vadovais vadiname globėjus, vadovus, valdybų narius.
Vadovams rengti planuojame organizuoti vadovavimo seminarus ar kursus. Jei yra gerų vadovų, tai jie gali pritraukti naujų narių ir tada galima tikslingai įgyvendinti numatytas programas. Kitas darbas – sudaryti tikslius narių sąrašus su jų adresais, įžodžio davimo datomis. Gausėja jaunųjų ateitininkų, ypač jų skaičius išaugo Čikagoje. Didėja susidomėjimas organizacija, todėl spalio mėn. organizuojame susipažinimo su organizacija savaitgalį. Tą idėją iškėlė praėjusios kadencijos taryba, matome, kad tai aktualu, ir mes ją įgyvendinsime. Turime sudarę komitetą, kuris ruoš savaitgalį „Dainavoje“. Tikimės, kad atvyks ir šeimų, kurios domisi ateitininkų veikla, bet nėra ateitininkai.
Kadangi aš buvau praėjusioje ŠAAT, tai dabar yra lengviau, atsiranda tęstinumas.
Taryba nustato veiklos kryptį ir teikia pasiūlymus ŠAAV. Valdyba pasirengusi vykdyti tarybos pasiūlymus, bus derinami projektai, renginiai.
Koks ryšys su Lietuvoje esančia Ateitininkų federacijos valdyba?
Prieš dvejus metus susipažinau su Ateitininkų federacijos pirmininku Vygantu Malinausku. Žinau, kad ryšys tarp mūsų ir Lietuvos yra labai svarbus, tikiuosi jį užmegzti su AF valdyba. Tarybos pirmininkė Birutė Bublienė visą vasarą praleido Lietuvoje, ji žadėjo susitikti su AF atstovais, pakalbėti apie artimesnį bendradarbiavimą.
Kokius matote bendradarbiavimo taškus?
Manau, viena iš svarbiausių bendradarbiavimo krypčių – jaunimo susidraugavimas, ryšių užmezgimas, kad ateitininkai iš Amerikos turėtų galimybę nukeliauti į Lietuvą, kad ten jie galėtų dalyvauti ateitininkų stovyklose. Yra buvę tokių pavienių atvejų, ir jie tikrai buvo prasmingi. Per asmeninius ryšius atsiranda ir domėjimasis Lietuva.
Žinoma, tarp Lietuvos ir Amerikos ateitininkų veiklos yra ir skirtumų. Mes iš visų ateitininkų principų iškeliame tautiškumą, nes mums labai svarbu jį išlaikyti. Lietuvoje gyvenantiems ateitininkams šis principas gal nėra toks aktualus kaip mums.
Pasidalyti idėjomis, planais, programomis tarp skirtingose vietose gyvenančių ateitininkų būtų labai svarbu. Man ypač patinka Lietuvos ateitininkų keliaujančių stovyklų patirtis. Dažnai pagalvoju, kad ir mes Amerikoje galėtume tokias stovyklas organizuoti. Ypač būtų naudinga Rytiniame pakraštyje, kur ateitininkų veikla silpnesnė.
Amerikoje turėjote išleidę puikią metodinę medžiagą jaunučių ir moksleivių vadovams. Ar nėra minčių atnaujinti šiuos leidinius, išleisti kartu su Lietuvos ateitininkais?
Gera mintis. Gal ir būtų galimybė... Jaunučių centro valdyba 1982 metais išleido „Jaunųjų ateitininkų sąjungos programos vadovą“, tą leidinį aš labai vertinu, nes jis padeda organizuoti susirinkimus, ateina į pagalbą vadovams, globėjams. Norime tą medžiagą sudėti internete, sudaryti archyvą. Pranas Pranckevičius jau pradėjo šį darbą. Skatiname, kad ir sąjungų centro valdybos dalytųsi savo turima medžiaga. Vieniems yra lengviau suplanuoti susirinkimą, kitiems – sunkiau, tad dalijimasis patirtimi, bendradarbiavimas labai padėtų.
Esu pati buvusi Čikagos jaunučių kuopos globėja, tai gerai žinau, kiek laiko, kūrybos ir jėgų pareikalauja susirinkimai.
Kaip numatote ruoštis ateitininkijos ir „Ateities“ 100-mečiams?
Ateitininkijos šimtmetį rengiamės švęsti kartu su Lietuvos ateitininkais. Jaučiame, kad viena iš mūsų užduočių – skatinti Šiaurės Amerikos ateitininkus dalyvauti Ateitininkų kongrese Vilniuje (2010 m. rugpjūčio 6–8 dienomis). Lauksim iš Federacijos žinių apie atstovų išrinkimą.
Praėjusios kadencijos ŠAAT buvo nuspręsta, kad per 2011 metų Padėkos savaitgalį švęsime „Ateities“ žurnalo 100 metų sukaktį. Tam jau dabar pradėsime ruoštis.
Ačiū už pokalbį.
„Ateitis“, 2009 m., Nr.7
