Užsienyje
„Metų maratonas“
Raimonda Tuinylaitė ir Onutė Bieliauskaitė
Šiemet, kaip ir kiekvieną vasarą, Amerikos lietuvių jaunimas susirinko Moksleivių ateitininkų stovykloje Mičigane (Michigan), „Dainavoje“. Skirtumas buvo toks, kad šį kartą susirinko daugiausia stovyklautojų, net 114 įvairaus amžiaus moksleivių!
Šių metų stovyklos tema buvo „Metų maratonas“. Kiekvienas stovyklautojas turėjo progą susipažinti su lietuviškomis šventėmis ir papročiais. Kiekvienai dienai buvo skirtas tam tikras mėnuo ir paminėtos svarbiausios šventės, vyko vaidinimai, įvairios apeigos, spėliojimai ir panašiai. Žodis maratonas skambėjo ne tik kaip bėgimas, bet buvo ir priminimas apie ištvermę, tikslo siekimą, judėjimą į priekį, tobulėjimą, Dievo ieškojimą.
Stovykla prasidėjo Trijų Karalių švente. Šį vakarą po temos pristatymo visus lydėjo gera nuotaika – moksleiviai sutiko senus veidus ir susipažino su naujais draugais. Šypsenos veiduose nedingo ir kitomis dienomis, kai buvo minimas Mindaugo karūnavimas, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Kadangi nemažai stovyklautojų prieš atvykdami į „Dainavą“ viešėjo Lietuvoje, per Tautos vakarą buvo paruoštas filmukas apie Vilniuje vykusią Dainų šventę. Visi kada nors buvę Lietuvoje su nostalgija žiūrėjo į senamiesčio gatveles, vaizdus nuo Gedimino pilies bokšto, Trakų pilies ir t.t. Nė vienas nesigailėjo, kad vyko į Lietuvą, nes turėjo progą daugiau pakalbėti lietuviškai, pžino lietuvių gyvenimą, žmones, kultūrą. Pasakojimai apie Lietuvą taip pat skatino dar joje nebuvusiųjų smalsumą, žadino norą apsilankyti.
Kitomis dienomis buvo minimas Verbų sekmadienis, Velykos ir Sekminės. Stovyklautojai Verbų sekmadienio rytą buvo „išplakti“ verbomis, vėliau patys margino kiaušinius bičių vašku. Kitą rytą juos daužė, rinko stipriausiąjį , o vakare ieškojo paslėptų margučių, juos rideno. Kiekvieną dieną kūrybingi vadovai stengėsi kuo labiau sudominti stovyklautojus, juos prajuokinti, kuo daugiau supažindinti su lietuvių papročiais, paversti juos vaikų mėgstamomis tradicijomis. Paklausti, ar sužinojo ką nors naujo, stovyklautojai vienareikšmiškai linksėjo galvomis, dalijosi įspūdžiais, džiaugsmingai žadėjo tęsti išmoktus dalykus namuose.
Kalbant apie moksleivių užsiėmimus, kiekvieną dieną jaunimas išsiskirstydavo į įvairiausius ryto ir vakaro būrelius: atsipalaidavimo (vadovė Aista Kazlauskaitė), bėgimo (Vytas Reivydas), chorelio (Rita Kliorienė ir Kęstutis Daugirdas), fotografijos (Lina Aukštuolytė), gitaros (Matas Čyvas), inžinerijos (Tomas Quinn), krepšinio (Tadas Širvinskas, Juozas Pranckevičius), kulinarijos (Vija Sidrytė ), meno (Kristina Quinn), radijo (Darius Jutzi), ryšių (Laura Karvelytė, Regina Čyvaitė), mūsų mylimos „Dainavos“ (Andrius Giedraitis). Šiuose būreliuose stovyklautojai lavinosi tam tikrose srityse, smagiai leido laiką, kūrė, sportavo, tvarkė aplinką, dainavo ir pan. Vėliau kai kurie būreliai su savo programomis dalyvavo Talentų vakare.
Nors buvo naujų švenčių, tradicijų pristatymas, buvo surengta ir kasmetinė išvyka prie Vamplerso (Wamplers) ežero. Stovyklautojai turėjo laiko pabendrauti vienas su kitu, pajuokauti, pakalbėti. Atsirado ir tikrų sportininkų, kurie ne ėjo, o bėgo. Vidutiniškai į vieną galą buvo atbėgta vos daugiau nei per valandą. Šių žmonių ištvermingumas stebino ir pelnė pagarbą. Puikus oras tarsi Dievo palaima lydėjo ir einant, ir besimaudant, taip pat ir grįžtant. Nors nemažai vaikų grįžo nutrintomis ar pūslėtomis kojomis, tai buvo tik menki dalykai. Smagu, kad šaunioms stovyklos slaugėms Ritai Giedraitienei ir Kristinai Bandžiulienei nereikėjo niekam suteikti bent kiek rimtesnės medicininės pagalbos. Maloniai išvargę, po vakarienės visi draugiškai sukritę ant čiužinių žiūrėjo filmą ir vėliau tarsi kūdikiai sumigo.
Dar viena iš „Metų maratono“ švenčių buvo Užgavėnės. Ši diena buvo ypač nuotaikinga ir linksma. Blynų valgymas, kaukių darymas, persirengimas čigonais bei gyvuliais sukūrė linksmą nuotaiką vakarinėje mugėje. Labiausiai pralinksmino Lašininio (Kęstutis Daugirdas) ir Kanapinio (Algis Grybauskas) kova, kai Kanapinis nugalėjo Lašininį ir simboliškai žiemą pakeitė pavasaris. Pakilia nuotaika atšventę Užgavėnes, kitą dieną vaikai turėjo progą išlieti entuziazmą Sporto šventėje. Tą dieną visi buvo paskirstyti į komandas, turėjo savo spalvą, kūrė šūkius, lenktyniavo. Tai buvo puiki proga pajusti, koks svarbus yra komandos jausmas, bendrumas, dvasia, jog kartu būdami galime būti dvigubai stipresni, galingesni.
Viena iš gražiausių dienų buvo Susikaupimo vakaras, atitinkantis lapkričio mėnesio šventę – Vėlines. Šią dieną visi stengėsi būti susikaupę, prisiminti mirusius artimuosius. Pastaraisiais metais mūsų pasaulį paliko nemažai „Dainavai“ brangių žmonių: Kazys Bradūnas, Bronius Polikaitis, Rasa Poskočimienė, dr. Petras Kisielius, Kristina Stankutė. Iš pradžių šią dieną siautė audra, lijo, griaudėjo griaustinis, žaibavo, sukosi vėjas. Kai buvo laikas išeiti laukan, pasidarė ramu: virš ežero lyg vata susitelkė migla, nurimo vėjas, buvo maloniai šilta, paslaptingai nusidažė dangus. Tai buvo lyg ženklas iš mūsų mylimų mirusiųjų, jog jie su mumis, laimina mus ir džiaugiasi, kad juos atsimename, esame kartu su jais. Vakarą užbaigėme mišiomis, už kurias esame dėkingi stovyklos kapelionui kunigui Gintarui Vitkui.
Po Susikaupimo vakaro, sutelkę visas išsiblaškiusias mintis, moksleiviai galėjo atsipalaiduoti ir šiltai sutiko „Dainavą“ aplankiusius latvių stovyklautojus iš Garezers stovyklavietės. Atvykstantys svečiai buvo pasitikti dainomis ir plojimais. Vėliau kiekvienas lietuvis buvo atsakingas už vieną latvį, taip sudarytos poros rinkosi į didesnes grupes, žaidė žaidimus, apžiūrinėjo stovyklą, pietavo, sportavo, šoko tautinius šokius, dainavo. Vakare, jaukiai susėdę aplink laužą, žiūrėjo vieni kitų pasirodymus, ragavo latvių šv. Jono vaišes (Jono sūrį ir lašinuočius). Kai latviams buvo metas vykti namo, visi susikibę rankomis sudainavo vakaro giesmę ir entuziastingai išlydėjo latvius. Ir moksleiviai, ir vadovai bei stovyklos organizatoriai buvo patenkinti draugiška, malonia diena. Esame dėkingi šauniajam stovyklos komendantui Kęstučiui Aukštuoliui, įkvėpusiam stovyklautojams atsakomybės, tvarkos jausmus, kurie buvo parodyti tą nuostabią dieną.
Paskutinę stovyklos dieną buvo šokių vakaras. Ši diena tarsi akcentas, tarsi trūkstamas taškas užbaigė stovyklą. Dalyvavę šv. Mišiose, susikrovę lagaminus ir sutvarkę aplinką , moksleiviai, gražiai pasipuošę, paskutinį vakarą nuoširdžiai pabendravo vieni su kitais, pašoko, pasilinksmino. Ypatingą vakarienę patiekė šaunusis stovyklos virtuvės štabas: Rima Giedraitytė, Saulė Grybauskaitė, Diana Karvelytė, Šarūnas Daugirdas bei Justas Lelis. Ši komanda su nuostabiomis virtuvės šeimininkėmis Laima Jarašiene, Daiva Lukasiewicz ir Alma Jankiene kasdien rūpinosi, kad moksleiviai skaniai ir sveikai pavalgytų. Paskutinį stovyklos rytą visiems jiems skambėjo stovyklautojų padėkos plojimai ir šūksniai – šie žmonės puikiai pasidarbavo! Reikia pasidžiaugti ir stovyklos ūkvedžiais Monika Mikulionyte bei Juozu Pranckevičiumi, kurie kasdien važiuodavo į miestelį pirkti maisto produktų. Apie atsitikimus bei aplinkinių replikas, prekybos centre perkant didžiulį kiekį pieno, mėsos ar pyrago, buvo nuolat šmaikščiai juokaujama.
Po paskutinių šokių, paryčiais, visi moksleiviai ir vadovai susirinko pažiūrėti Nidos Vidutytės sumontuoto filmuko apie laiką, praleistą „Dainavoje“. Jis privertė ne vieną nubraukti ašarą ir suprasti, kiek daug „Dainava“ reiškia kiekvienam stovyklautojui, kiek daug nuo pat mažens čia yra išmokomi moksleiviai, kiek žmonių ir draugų kiekvienas čia sutinka, kaip stipriai čia jaučia Dievo artumą.
Žvelgiant į tai, kas buvo nuveikta, galima nuoširdžiai pasidžiaugti. Moksleiviai turėjo progą kalbėti lietuviškai, šokti, dainuoti, prisiminti tradicijas. Stovyklą apibendrino laikraštėlis „Metų maratonas“, kurio leidimu pasirūpino Raimundas Kazlauskas ir Liana Butkūnaitė. Laikraštėliui išleisti reikėjo daug darbo ir pastangų, tačiau stovyklautojų džiaugsmas ir šypsenos gavus leidinį turėjo atpirkti Lianos ir Raimundo išlietą prakaitą.
Gražiausias dalykas stovykloje yra tai, kad patriotizmą lydi katalikybė. Trumpa, bet nuoširdi malda prieš kiekvieną valgį, kas rytą pakeliamos su Lietuvos ir nuleidžiamos su ateitininkų himnu vėliavos, prieš miegą susikabinusiomis rankomis giedamos giesmės – visa tai sukuria ypatingą aurą, stovyklos dvasią, kurios nepajusi niekur kitur. Dalyvauti stovykloje ne tik naudinga moksleiviams dėl įdomaus laisvalaikio praleidimo ar kalbos lavinimo, tai – gyvenimo pamoka. Čia žmonės išmoksta būti kūrybingi ir nebijoti išreikšti save. Taip pat svarbus yra komandos jausmas, lankstumas, kantrybė. Stovyklos vadovai išmoksta bendrauti su jaunimu, rodyti jiems pavyzdį, jiems padėti. Vyriausieji stovyklos vadovai Vija Sidrytė ir Tomas Quinn buvo šaunūs pavyzdžiai kitiems stovyklos vadovams savo iniciatyva, kūrybingumu, atsakomybe. Moksleivių ateitininkų stovykla išlaiko savo vertybes: tautiškumą, katalikybę, draugystę, meilę artimui, kūrybą. Visa tai atsispindi kiekvieno stovyklautojo ar vadovo elgesyje, kalboje, supratime. Dėkojame šauniai stovyklos organizatorei Dainei Quinn už nuoširdų darbą, sumanumą, atsidavimą.
„Ateitis“, 2009 m., Nr.7
